APSKAITOS PROGRAMOS “STEKAS PLIUS” FUNKCINĖS SAVYBĖS
PROGRAMOS “STEKAS PLIUS” FUNKCINĖS SAVYBĖS
1. Bendrosios „STEKAS plius“ galimybės:
1.1. Dirbti „STEKAS plius“ lokaliame kompiuterių tinkle jungiantis prie duomenų bazės (toliau, DB) neribotam vartotojų skaičiui (jį apsprendžia įsigytų vartotojų licencijų skaičius).
1.2. Vienoje „STEKAS plius“ darbo vietoje (viename kompiuteryje) kurti neribotą DB skaičių neribotam klientų skaičiui (jį apsprendžia tik OS ir kieto disko talpa).
1.3. „STEKAS plius“ vartotojams ir jų grupėms kurti ir nustatyti įvairius teisių rinkinius su atitinkamais įgaliojimais vykdyti tik nurodytas „STEKAS plius“ funkcijas.
1.4. Kontroliuoti „STEKAS plius“ (sekti) vartotojų atliktas operacijas (pėdsakų mechanizmas).
1.5. Naudoti „STEKAS plius“ automatinę duomenų bazių kopijavimo funkciją ir tokiu būdu užtikrinti duomenų saugumą avariniais atvejais.
1.6. Užtikrinti greitą „STEKAS plius“ darbą tinkle su dideliais duomenų įrašų kiekiais , kurį lemia šiuolaikiniai „STEKAS plius“ technologiniai sprendimai (visi skaičiavimai atliekami serveryje).
1.7. Kiekvienam „STEKAS plius“ vartotojui (vartotojų grupei) sukurti atskirą darbo aplinką (su nustatytomis parametrų reikšmėmis, suteiktomis teisėmis, ekrano išvaizda ir t.t.).
2. „STEKAS plius“ valdymo galimybės :
2.1. Galimybė „STEKAS plius“ kiekvienoje lentelėje įjungti arba išjungti matomus stulpelius , o taip pat, pasirinkti ir užfiksuoti stulpelių (laukų) išdėstymą ekrane ir išsaugoti lentelėje „Būsenos“ (būsenų skaičius neribotas).
2.2. Galimybė „STEKAS plius“ kiekviename pirminiame dokumente nusistatyti duomenų įvedimo tvarką ir užfiksuoti matomus, nematomus arba praleidžiamus laukus.
2.3. Galimybė „STEKAS plius“ naudoti duomenų rūšiavimą pagal visus laukus ir įrašų filtravimą pagal įvairiausius fragmentus bei sąlygas, o taip pat išsaugoti sudarytus filtrus.
PROGRAMOJE REALIZUOTOS GALIMYBĖS
1 Didžiosios knygos, Pirkimų, Pardavimų, Sandėlio apskaitos galimybės:
1.1 užregistruoti ūkines operacijas, jas patvirtinti ir peržiūrėti.
1.2 išsaugotas operacijas koreguoti ir šalinti iki jų patvirtinimo.
1.3 apriboti patvirtintų operacijų koregavimą ir šalinimą atskiroms vartotojų grupėms.
1.4 formuoti buhalterines pažymas pagal įvestus duomenis.
1.5 įvesti operacijas su skirtingomis valiutomis automatiškai įvertinant valiutų kursų pasikeitimo įtaką.
1.6 pagal nurodytą datą automatiškai gauti pasirinktos valiutos kursą iš Lietuvos banko.
1.7 tvarkyti apskaitą ir formuoti ataskaitas, vadovaujantis kaupimo ir pinigų principu.
1.8 formuoti ataskaitas įvairiais pjūviais: pagal numatytus klasifikatorius ir pagal 20 laisvų ir 4 papildomus sandėlio detalizuojančius požymius.
1.9 įvesti arba importuoti ir keisti buhalterinių sąskaitų planą.
1.10 sudaryti sąskaitų medį ir buhalterinių sąskaitų likučius peržiūrėti sintetinėse bei analitinėse sąskaitose.
1.11 užtikrinti, kad buhalterinės sąskaitos nebus panaikintos, jeigu jos buvo panaudotos galiojančiose operacijose.
1.12 įvesti buhalterines sąskaitas, kurių numerio ilgis gali būti iki 20 simbolių.
1.13 sukurti ir atspausdinti sąskaitų suvestines pagal vartotojo pasirinktus parametrus.
1.14 nurodyti sąskaitų klases (pvz., pajamų, sąnaudų, ir pan.) ir tipus detalizacijai (pvz., bankas, kasa ir pan.), kurios paskui naudojamos filtruojant sąskaitų pasirinkimus.
1.15 registruojant operacijas pasirinkti klasifikatorius ir papildomų detalizuojančių požymių reikšmes.
1.16 peržiūrėti bandomąjį balansą programos vartotojo pasirinktu laiko momentu.
1.17 suformuoti bet kokio pobūdžio ataskaitas naudojantis funkcijomis „Finansiniai rodikliai“ ir „Vartotojo ataskaitos“.
1.18 importuoti ir eksportuoti duomenis LITAS – ESIS formatu apie gautas įplaukas ir įvykdytus mokėjimus.
1.19 importuotas įplaukas LITAS – ESIS formatu sudengti su atitinkamomis faktūromis
1.20 parengti ir atspausdinti banko ir kasos operacijų dokumentus ir suvestines ataskaitas.
1.21 pagal banko sąskaitas kontroliuoti pinigų gavimo ir mokėjimo operacijas.
1.22 didžiosios knygos ataskaitoje pamatyti visų buhalterinių sąskaitų pradžios ir pabaigos likučius bei laikotarpio apyvartą pagal detalizuojančius požymius.
1.23 sekti kiekvieno atskaitingo asmens skolos likutį.
1.24 apskaityti avansinėse apyskaitose pateiktų sąskaitų duomenis, kaip to reikalauja pirkimo sąskaitų registras.
1.25 registruoti ir grupuoti, saugoti informaciją apie tiekėjus. Identifikuoti tiekėjus pagal įvairius požymius.
1.26 tiekėją susieti su keliomis buhalterinėmis sąskaitomis. Pasirinkus tiekėją, sistema automatiškai pasiūlys tiekėjui priskirtą buhalterinę sąskaitą.
1.27 laikyti informaciją apie skirtingus to paties tiekėjo padalinius arba dukterines ar susijusias įmones.
1.28 įvedant tiekėjo kortelę automatiškai pagal įmonės kodą tikrinti, ar toks tiekėjas jau įvestas, ir, jeigu toks tiekėjas jau yra, uždrausti įvesti papildomą kortelę.
1.29 formuoti kainoraščius ir užsakymus.
1.30 formuoti ataskaitas pagal tiekėjo pavadinimą, buhalterines sąskaitas ir mokėjimus tiekėjams.
1.31 atlikti mokėjimus banko pavedimais, grynaisiais pinigais ir susieti juos su konkrečiomis mokėtinomis sumomis ir tiekėjais (paslaugų gavėjais).
1.32 dalinai apmokėti arba padengti avansais tiekėjo faktūras prekiniame lygyje arba absoliučiai.
1.33 priskirti pirkimo operacijai PVM kodą automatiškai arba PVM kodą pasirinkti rankiniu būdu.
1.34 sudengti mokėtinas ir gautinas sumas su tuo pačiu pirkėju (mokėtoju, tiekėju).
1.35 atlikti tarpusavio užskaitas.
1.36 formuoti dalinį mokėjimo pavedimą pagal mokėtiną sumą.
1.37 apmokėti kelis dokumentus vienam tiekėjui formuojant vieną mokėjimo pavedimą.
1.38 atsižvelgiant į patvirtintus mokėjimus tiekėjams, automatiškai parengti pavedimus elektroniniu formatu (LITAS – ESIS formatu) ir perduoti į elektroninės bankininkystės programas.
1.39 vykdyti avansinius mokėjimus tiekėjams ir susieti juos su vėliau gautomis faktūromis iš šių tiekėjų.
1.40 automatiškai parinkti banko buhalterinę sąskaitą pagal banko sąskaitą, iš kurios daromas pavedimas.
1.41 grupuoti ir rūšiuoti mokėtinas sumas pagal apskaitos detalizuojančius požymius.
1.42 peržiūrėti mokėtinas sumas pagal tiekėjus.
1.43 saugoti informaciją apie pirkimus.
1.44 registruoti pirkimo sąskaitos išorinį numerį.
1.45 formuoti pardavimo faktūras užsienio valiuta.
1.46 registruoti gautas faktūras iš tiekėjų ir priskirti joms apmokėjimo operacijas pagal apskaitos detalizuojančius požymius.
1.47 patvirtinti įvestas pirkimo faktūras.
1.48 atlikti duomenų kontrolę ir neleisti pakartotinai įvesti tos pačios pirkimo faktūros.
1.49 koreguoti užregistruotas faktūras.
1.50 registruoti pirkimo faktūros (dokumento išrašymo) ir operacijos įvedimo datas.
1.51 formuoti užregistruotų faktūrų registrą.
1.52 automatiškai sudengti faktūras su gautais avansais.
1.53 automatiškai sudengti faktūras su gautomis įplaukomis.
1.54 aprašyti teikiamas paslaugas, jų rūšis (grupes), gauti ataskaitas apie kiekvieną paslaugą.
1.55 visoms pardavimo operacijoms formuoti faktūras ir jas atspausdinti.
1.56 formuoti/registruoti prekių grąžinimo kreditines/debetines sąskaitas faktūras.
1.57 automatiškai sugeneruoti unikalų sąskaitos numerį remiantis sąskaitos kodo struktūra.
1.58 automatiškai susieti išrašomas faktūras su buhalterinėmis sąskaitomis (prekė ar paslauga, paslaugų gavėjas ar mokėtojas).
1.59 pasirinkti valiutą, kuria išrašoma faktūra. Programoje informacija išsaugoma pasirinkta ir vietine valiuta sąskaitos išrašymo dienos kursu.
1.60 apskaičiuoti pridėtines vertės mokestį.
1.61 formuoti gautų ir išsiųstų faktūrų registrus.
1.62 bet kuriuo metu peržiūrėti informaciją apie pinigų likutį banko sąskaitose.
1.63 registruoti atsargų judėjimus, nurašymus, formuoti inventorizacijos aprašus.
1.64 sandėlio apskaitoje naudoti sandėliui skirtus 4 laisvus detalizuojančius požymius.
1.65 stebėti atsargų būsenas pasirinktai datai ir formuoti įvairias ataskaitas.
2 Ilgalaikio turto apskaitos galimybės:
2.1 atlikti operacijas: pajamavimą, nurašymą, nusidėvėjimo registravimą, vertės keitimą, nuvertėjimą, įvedimą/išvedimą iš eksploatacijos, vidinį judėjimą.
2.2 įvestai naujai apskaičiuotai vertei (sumažėjimo/padidėjimo) skaičiuoti nusidėvėjimą.
2.3 formuoti ir spausdinti dokumentus: įvedimo į ir išvedimo iš eksploatacijos aktus, perdavimo-priėmimo aktą, nurašymo aktą, inventorizacijos aktą.
2.4 stebėti ilgalaikio turto kortelių būklę pasirinktai datai.
2.5 sieti pirkimų modulyje užregistruotus ilgalaikio turto pirkimus su ilgalaikio turto pajamavimo dokumentais.
2.6 užfiksuoti IT eksploatavimo pradžios datą
2.7 registruoti ilgalaikio turto vidinius judėjimus (perkėlimai iš vietos į vietą, iš padalinio į padalinį, iš vieno materialiai atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam asmeniui ir t.t)
2.8 laikinai sustabdyti turto nusidėvėjimą, kai jis nenaudojamas (neeksploatuojamas), automatiškai atitolinant eksploatavimo pabaigos datą.
2.9 nurodyti išvedimo/įvedimo į eksploataciją, nurašymo ir inventorizacijos priežastis.
2.10 užregistruoti inventorizacijos rezultatus.
2.11 formuoti inventorizacijos aprašą konkrečiam padaliniui, materialiai atsakingam asmeniui.
2.12 vykdyti turto vienetų vertės sumažėjimo/padidinimo apskaitą, išlaikant informaciją apie įsigijimo savikainą.
2.13 atlikti turto kortelių koregavimą, kuris negeneruoja korespondencijų.
2.14 skaičiuoti nusidėvėjimą tiesiniu būdu taikant metinę arba mėnesinę normą.
3 Sutarčių apskaitos galimybės:
3.1 registruoti sudarytas su klientais sutartis apie prekių ar paslaugų tiekimą bei periodiškumą.
3.2 formuoti faktūras įkeliant sutartyje užfiksuotas prekes ar paslaugas.
3.3 gauti galiojančių ar pasibaigusių galiojimo terminui sutarčių sąrašus pagal klientus, sutarčių tipus, vadybininkus ir kt. nurodytai datai.
3.4 gauti suvestinę apie apmokėjimus pagal sutartis, klientų kategorijas, sutarčių tipus, vadybininkus.
3.5 registruoti pirkimo, pardavimo užsakymus prekėms įsigyti.
3.6 gauti bet kurio laikotarpio užsakymų sąrašą pagal klientus, klientų kategorijas, užsakymų rūšis, atsakingus asmenis.
3.7 gauti tam tikro laikotarpio užsakytų prekių sąrašą pagal klientus, klientų kategorijas, prekes, prekių grupes, užsakymų rūšis, vadybininkus ir kt.